 Truputis Provanso Lietuvoje Jūratė Lankauskaitė Kregždienė visai netoli Vilniaus - Kiemeliuose šalia Dūkštų, jau treti metai kaip puoselėja savo levandų – gamtai draugišką - ūkį. Vasaromis čia ji pluša nuo ankstaus ryto iki... nakties. Tačiau, kai veikla, kuria užsiimi, pavergia širdį, joks nuovargis nebegali ištrinti šypsenos nuo tavo laimingo veido, ir tada kažkaip vis tiek randi laiko džiaugsmu, kurį patiri, dalintis su kitais... Šešetukas iš Rastinėnų-Bubų bendruomenės: aš, Kotryna, Rosita, Saulytė, Eglė, Kazimieras (ir dar viena maloni ponia iš Vilniaus) šiandieną lankėmės nuostabiame levandų kaimelyje - „Lavender Village“. Po šios tikrai smagios kelionės gimė pažintinis/rekomendacinis/patariminis straipsniukas. Iš Vilniaus į Kiemelius jie atsikraustė prieš penkerius metus. Ir vyras, ir žmona - abu „užaugę ant asfalto“, tačiau per tą laiką nė vienam nebuvo kilusi mintis grįžti gyventi į miestą... Žaliųjų hektarų aplinkui namą daug, būtų galima kažką auginti, mąstė tada Jūratė, tik bėda, kad žemės ūkis jai visai ne prie širdies, - nekenčiu jo, šypsosi... Tačiau sykį Jūratė susapnavo levandų lauką. Ir nubudusi suvokė, kad tai yra kaip tik tai, ko ji šitaip ilgai ieškojo. Pradėjo dairytis informacijos apie levandų auginimą, skaitė, domėjosi, po to važiavo į Čekiją pirkti sodinukų, grįžusi „kišo“ juos į žemę, daugino, prižiūrėjo, kasdieną išglostydavo... Specialių mokslų apie levandų auginimą nekrimto, ir konsultuotis kaip tą daryti į Prancūziją nevyko... Viską susižinojo pati, mokėsi ir tebesimoko iš savo patirties. Aišku, būta ir nesėkmių, bet sėkmės ir malonumo tą darant – smarkiai daugiau... Dabar jau pas Jūratę iš kaimyninių šalių atvyksta apžiūrėti, pasimokyti, semtis idėjų verslui... Beje, nei estai, nei latviai levandų ūkių iki šiol neturi. Bet argi levandų auginimas nėra žemės ūkis? Ne, šypsosi Jūratė. Jai tai - kūryba, savęs realizavimas... Dirbti trijuose levandų laukuose kol kas tenka nuo septintos ryto iki pirmos valandos nakties. Viską daro viena pati, tik nuravėti lysves paprašo pagalbos... Ką Jūratė daro su levandomis? Žiedus sudžiovina – užplikai verdančiu vandeniu sykiu su mėtomis ir turi nuostabiai aromatingos arbatos... Levandos nepakeičiamos virtuvėje (labai tinka mėsai marinuoti, limonadui, ledams gaminti), medicinoje (ramina sudirgusią odą, dezinfekuoja, regeneruoja žaizdas), namų ūkyje (atbaido kandis)... Pagalvėlė su džiovintų levandų užpildu lovoje padeda užmigti, veikia raminančiai... Prieš dvejus metus Jūratė išmoko gaminti levandų vandenį. Moteris šiuo savo gaminiu (beje, labai gerai įvertintu Didžiosios Britanijos specialistų) be galo didžiuojasi. Nepavargdama vardija jo (ir apskritai levandų) naudingąsias savybes. Leidžia išmėginti; ragina įtrinti į odą, ir tikrai – ši pasidaro itin minkšta... Taip pat ji iš levandų vandens moka daryti muilą – po gabaliuką jo gauname dovanų. Kepa sausainius (su arbata jų ragaujame viduryje levandų lauko...) Ir tikrai negaili informacijos kaip šiuos daugeliui su Provansu besiasocijuojančius augalus auginti. Tik šypsodama primena, kad ji nėra kvalifikuota šios srities specialistė – jos žinios tik iš asmeninės patirties... *Levandų sėklų daigumas itin mažas – iš kelių pakelių sėklų gali išdygti vos trys daigeliai... Atlankomis mūsų klimato sąlygomis levandų taip pat nepatariama dauginti – pritrūksta šiltų orų, kad žemėmis užpilta šakelė spėtų gerai įsišaknyti. Todėl geriausia yra pavasarį, vasaros pradžioje nuskinti levandos šakelę, nugramdyti jos apatinės dalies odelę ir šiltnamyje įsmeigti į žemę, karts nuo karto palaistyti – po kokio mėnesio diduma šakelių išleis šaknis ir bus galima sodinti lauke. *Pasodinus, pirmas dvi savaites laistyti ryte ir vakare. Vėliau galima ir nebelaistyti. Levandos mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia užmirkimo. *Žydėti levandos pradeda antrais metais. *Taip pat šie augalai labai nemėgsta puvėsių, todėl rudenį mulčiuoti nepatariama durpėmis, šiaudais ir pan... Geriausia tinka eglišakiai. Pati Jūratė savo levandų žiemai nedengia ir nemulčiuoja, tiesa, nedidelė augalų dalis nušąla, tačiau šiaip vienintelė Lietuvoje gerai deranti levandų rūšis Lavandula angustifolia yra pakankamai atspari šalčiams. *Šioms levandoms nereikia ypatingai gero dirvožemio. Jūratės valdose žemė gana skurdi, tačiau levandos auga pakankamai gerai. *Jūratė savo levandų netręšia ir niekuo nepurškia. Kenkėjai ir ligos šių augalų nepuola (nebent kurmiai). Jei sugalvosite savo levandas patręšti organinėmis trąšomis (dėl ko jos žinoma bus puošnesnės, bet, anot, Jūratės, nebe tokios patraukios distiliuotam vandeniui ir arbatoms), žinokite, kad šie augalai mėšlo nepakenčia. *Levandų krūmeliai šiame ūkyje susodinti eilėmis kas puse metro. Tarp eilių palikta gana daug vietos – tiek, kad žolę tarpueiliuose būtų galima nupjauti traktoriuku. *Levandų krūmelius būtina karpyti. Tą padaryti galima arba pavasarį, arba rudenį. Krūmelis patrumpinamas dviem trečdaliais. Jei žydinčią levandą nukirpsi liepos mėnesį, po kurio laiko ji pražys antrą kartą. Jei vasara-ruduo šiltas, levandos Lietuvoje gali žydėti nuo birželio vidurio iki spalio pabaigos. *Šiais metais Jūratė suprato, kad jos levandoms jos laukuose labiau patinka augti šiek tiek pakeltose lysvėse – „kad vėjas prapūstų šaknis“... *Levandų amžius - 10-15 metų. *Jei nori, kad rožių nepultų amarai – šalia pasodink levandų. *Geriau pirkti daigelius užaugintus Lietuvoje arba netolimose šalyse. Parvežti iš toliau (Prancūzijos, Anglijos, Bulgarijos ir pan.), dėl smarkiai besiskiriančio klimato, vargu ar mūsų gėlynuose prigis. Kristina (iš Kalorijos pirmosios gatvės)
Comments
|
Temos
All
|